Kanalizacijos vamzdynų tiesimas

Atliekame nuotekų šalinimo ir kanalizacijos vamzdynų montavimo darbus. Atsižvelgdami į pastato sanitarinių prietaisų išdėstymą parenkame tinkamiausią ir patogiausią kanalizacijos vamzdynų maršrutą. Apskaičiuojant savitakį vamzdyną nustatome jo skersmenį, nuolydį, pripildymą bei nuotekų tekėjimo jame greitį. Vadovaujamės nuotakyno vamzdžių ir šulinių (šulinėlių) montavimo rekomendacijomis.
Naudojamas medžiagas ir darbų atlikimo terminus individualiai deriname su kiekvienu klientu.

Pastato vandentiekio santechniką sudaro: magistralės, kuriomis vanduo iš VAM tiekiamas į atskiras pastato dalis (iki stovų); stovai, tiekiantys vandenį į skirtingus pastato aukštus; aukštų įvadai, tiekiantys vandenį iš stovų į jungiamuosius vamzdžius, ir jungiamieji vandens ėmimo taškų vamzdžiai.

Vamzdynų išsidėstymą pastate  santechnikas rekomenduoja atsižvelgdamas į ekonomiškumą ir efektyvumą. Dažniausiai magistraliniai vamzdynai tiesiami rūsiuose, techniniuose aukštuose, pastogėse. Jei tokių patalpų nėra, magistralės gali būti tiesiamos pogrindžio kanaluose kartu su šildymo, karštojo vandentiekio vamzdynais. Šaltojo vandens magistralė visada įrengiama žemiau karštesnių vamzdžių arba šalia jų. Magistralės tiesiamos su nuolydžiu į išleidžiamojo čiaupo pusę. Santechnikas pagal pasirinktų vamzdžių tipus gali parinkti vamzdyno apšiltinamą magistralėms.

Vandentiekio stovus santechnikas turi montuoti atvirai sienomis arba paslėptai šachtose, mūro sienų vagose. Šaltojo vandentiekio stovas vedamas dešiniau karštojo, ne arčiau kaip 100 +-10 mm. Kuo stovai yra montuojami arčiau vandens ėmimo taškų, tuo aukštų įvadai būna trumpesni, taip galima sutaupyti vamzdynų tiesimui naudojamas medžiagas. Svarbu, kad montuojant stovus tarp aukštų vamzdžiai nekirstų pastato konstrukcijų. Stovai tiesiami taip, kad galėtų būti pritvirtinami prie sienų, pertvarų, kolonų.

Esant daugiaaukščiui pastatui santechnikas kiekviename aukšte montuoja vandens apskaitos mazgus. Aukštų įvadai gali būti tiesiami atvirai prausyklų, dušinių, virtuvių ir kt. patalpų sienomis arba slėptai žemiau sanitarinių prietaisų arba aukščiau jų, patogiame čiaupams prijungti aukštyje. Gyvenamųjų namų vandens ėmimo čiaupus bei imtuvus santechnikas gali prijungti prie aukšto įvade įrengtos skirstyklės lanksčiaisiais plastikiniais, įvilktais į šiltinantį apvalkalą arba kitaip saugančiais tekantį vandenį nuo neleistinų temperatūros pokyčių, jungiamaisiais vamzdžiais, įklotais grindyse.


Santechnikas pastato vandentiekyje įrengia čiaupus, skirtus vamzdyno ruožams atjungti, vandens srauto debitui, slėgui, tėkmės krypčiai reguliuoti, sistemai apsaugoti ir pan. Tiekiamasis vamzdynas yra montuojamas taip, kad būtų galima atjungti ir ištuštinti jo linijas. Uždaromieji čiaupai tiekiamajame vamzdyne įrengiami atskiroms jo dalims atjungti - apžiūros, remonto, plovimo metu, atsižvelgiant į tai, kad kuo mažiau vartotojų netektų galimybės naudotis vandentiekiu.

Optimaliam santechnikos veikimui garantuoti santechnikas įrengia debito ir slėgio reguliavimo čiaupus. Vandentiekio dalyse, kuriose darbinis tiekiamo vandens slėgis gali būti didesnis už vardinį slėgį, įrengiami slėgio mažikliai. Žemiausiose vamzdyno vietose įrengiami išleidžiamieji čiaupai vamzdynui ištuštinti. Jie montuojami taip, kad būtų galima vandenį išleisti į artimiausią nutekėjimo vietą.