Kokybiški santechnikos darbai

Visi santechnikos darbai reikalauja didelės patirties bei žinių, todėl patikėkite šiuos darbus mums ir galėsite be rūpesčių džiaugtis sistemos efektyvumu ir ilgaamžiškumu. Tik pas mus santechnikos darbai yra atliekami efektingai ir greitai! Mūsų santechnikas visada galės pakonsultuoti, patarti ir pagelbėti ištikus bėdai.

Pastato vandentiekį santechnikas turi įrengti taip, kad vanduo būtų tiekiamas į visus vandens ėmimo taškus, atsižvelgiant į slėgį, debitą, vartojamo vandens savybes ir pastato naudojimo paskirtį. Vandentiekio sistemoje svarbu, kad vanduo joje neužsistovėtų, kad būtų išvengta oro kamščių, eksploatavimo metu būtų galimybė visiškai išleisti vandenį iš tam tikrų sistemos ruožų. Pastato santechnika turi atitikti visus saugumo reikalavimus. Vandens slėgis prie žemiausiai esančio ėmimo taško (išskyrus gaisrinius čiaupus) turi būti ne didesnis kaip 0,6 MPa. Santechnikas turi pasirūpinti, kad pastato vandentiekio sukeliamas akustinis triukšmas neviršytų higienos normos leidžiamų lygių gyvenamojoje ir darbo aplinkoje (25-30 dB naktį ir 30-35 – dieną).
Santechnikas turi įrengti vandentiekį taip, kad visa įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus. Vamzdžiai ir jungtys parenkamos taip, kad pastato santechnika galėtų veikti 50 metų, atsižvelgiant į tinkamą priežiūrą ir kitus veiksnius.
Vandens įvadas – vieta pro kurią į pastatą patenka vanduo. Santechnikas vandentiekio įvadą prie lauko vandentiekio linijos prijungia trišakiu arba balnu. Įvado prijungimo vietoje gali būti statomas šulinys, kuriame įrengiamas čiaupas ir kiti numatyti prietaisai (pvz., vandens apskaitos mazgas). Jeigu pastato santechnikoje numatyta požeminės konstrukcijos uždaromoji armatūra (požeminis balnas su požemine sklende) ir įvado prijungimo vietoje nėra kitų prietaisų, šulinys nėra statomas.
Santechnikas vandentiekio įvado trasą parenka atsižvelgiant į vandens ėmimo čiaupų ir laiptinių išsidėstymą pastatuose. Rekomenduojama įvadą įvesti ten, kur daugiausia vandens ėmimo čiaupų ir vandens imtuvų. Visa santechnika turi būti montuojama taip, kad trumpiausiu keliu sujungtų pastato ir lauko vandentiekius, statmenai kirsdama pastato išorinę sieną. Įvadas į pastatą tiesiamas su nuolydžiu lauko vandentiekio linijos link. Kai įvadas į pastatą įeina žemiau apskaitos mazgo grindų, statmenoji įvado dalis dažniausiai yra atitraukiama nuo pamato į vidaus pusę ir apšiltinama nuo įšalo bent iki grindų lygio.
Suvartotam vandens kiekiui matuoti kiekviename vandentiekio įvade santechnikas turi įrengti vandens apskaitos mazgą (VAM). Pastato VAM įrengiamas specialiai tam skirtoje, prie artimiausios lauko vandentiekiui išorinės sienos esančioje lengvai prieinamoje patalpoje, kurioje oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5oC. VAM