Vėdinimo sistemos

Vėdinimo sistemos – tai namų plaučiai!

Be mechaninės vėdinimo sistemos namuose gali pradėti kauptis drėgmė, nemalonūs kvapai, bei kiti teršalai. Mechaninės vėdinimo  sistemos cirkuliuoja gryną orą naudojant vėdinimo kanalus bei ventiliatorius, o ne pasikliauja oro srautu pro mažas skylutes ar namų sienų, stogo, langų įtrūkimus. Gyventojai gali kvėpuoti daug lengviau žinodami, kad savo namuose turi gerą ventiliaciją.

Mechaninės ventiliacijos nauda:

  • Pašalinamos dulkės, alergenai ir toksinai iš tiekiamo lauko oro;
  • Atstatomas reikalingas deguonies kiekis patalpose;
  • Palaikomas patalpų oro drėgmės balansas;
  • Pašalinami nepageidaujami kvapai iš patalpų, pavyzdžiui nuo kaitlentės, iš vonios, tualeto ir pan;
  • Iš šalinamo oro į patalpas grąžinama iki 95 proc. tiekiamo oro pašildymui reikalingos šilumos;
  • Tiekiamas oras sušildomas arba atvėsinamas iki norimos temperatūros;
  • Geresnė patalpų oro kokybė. Patalpų oras gali būti daug kartų labiau užterštas už lauko orą, o vidutiniškai per parą žmogus praleidžia net 90 proc. patalpų viduje. Vėdinimo sistemos gali žymiai pagerinti namų oro kokybę šalinant alergenų, teršalų šaltinius bei drėgmę, kuri gali sukelti pelėsių problemas;
  • Daugiau kontrolės. Esant natūraliai ventiliacijai negalima oro kiekio bei oro parametrų kontrolė.

Tiesą sakant, oro teka į namus gali ateiti ir nuo nepageidaujamų vietų, pavyzdžiui, iš garažo, palėpės, arba kitos netinkamos ertmės. Mechaninės vėdinimo sistemos užtikrina tinkamą oro srautą, kartu su atitinkamomis  įsiurbimo ir išmetimo vietomis.
Patobulintas patogumas. Mechaninės vėdinimo sistemos leidžia užtikrinti nenutrūkstamą šviežio oro tiekimą į namus, taip pat gali filtruoti, sausinti ir kondicionuoti orą.

KAIP VEIKIA VĖDINIMO SISTEMOS?

Mechaninių vėdinimo sistemų įvairovė yra labai plati. Ji priklauso nuo vietinių klimato sąlygų, namuose veikiančios šildymo ar šaldymo sistemos. Be to, labai svarbūs yra ištraukiamieji ventiliatoriai. Jie numatomi virtuvės ir vonios kambarių patalpų koncentruotai drėgmei ir kvapams šalinti.

Tipiškos sistemos ir rekomenduojamas klimatas yra pateikiami žemiau:

• Tiekimo oro ventiliacijos - sistemos karštam ir maišytam klimatui. Šviežias oras įsiurbiamas pro oro įsiurbimo kanalus ir paskirstomas po kambarius ventiliatoriais arba ortakiais. Ventiliatorius ir rinkinys kanalų, skirtų tik ventiliacijai, gali būti prijungti prie pagrindinio grįžtamojo oro kanalo, todėl šildymo ir aušinimo sistemos ventiliatoriaus ir oro ortakiai yra platinami geresniam  gryno oro padavimui. Prijungimo prie grįžtamojo ortakio pagrindinis privalumas yra tas, kad lauko oras gali būti paduodamas oro kondicionieriais ir sausinamas prieš jam patenkant  į namus.
Kadangi tiekimo sistemos nuolat tiekia lauko orą, namuose gali atsirasti viršslėgis. Dėl to, šios sistemos paprastai nėra tinkamos mūsų šaltam klimatui, kur iš karštų patalpų oras gali būti išstumiamas per įvairius plyšius. Tokiu būdu karštas oras kontaktuoja su šaltu ir atsiranda kondensatas, kuris sukelia drėgmės problemų riziką.

• Ištraukiamosios oro ventiliacijos sistemos yra tinkamos šalto klimato sąlygoms. Patalpų oras yra nuolat ištraukiamas į lauką su vienu ar daugiau ventiliatoriumi, kurie dažnai montuojami vonios kambariuose. Kadangi patalpų oras yra nuolat ištraukiamas, namuose mažėja slėgis. Dėl to, šios sistemos paprastai netinka karštam, drėgnam klimatui, kur šaltas patalpų oras kontaktuoja su infiltruotu išorės oru. Taip atsiranda kondensatas, didėja pelėsio pavojus, daugėja bakterijų.

• Subalansuota vėdinimo sistema – tinka visiems klimatams. Taikant šias sistemas, tiek tiekiamo, tiek šalinamo oro kiekis yra vienodas. Tai paprastai pasiekiama naudojant du ventiliatorius, t. y. vienas naudojamas tiekti gaivų orą, o kitas šalinti patalpų orą. Šiose vėdinimo sistemose dažnai naudojamas šilumos ir energijos susigrąžinimas, rekuperacija. Šalinant karštą patalpų orą šiluma yra atiduodama tiekiamam vėsesniam orui. Taip sutaupoma energija tiekiamo oro pašildymui. Šiltojo metų sezono laiku sistema veikia priešingai: tiekiamas oras į patalpas yra vėsinamas.

Rekuperatorių tipai:
• Plokšteliniai rekuperatoriai;
• Rotaciniai rekuperatoriai;
• Atskirų srautų rekuperatoriai.

Plokšteliniai rekuperatoriai
Yra populiariausi ir tinka visur, kur reikia ypatingo oro tyrumo. Savybės:
Grąžinama iki 75 % energijos į patalpą. 99,9 % dviejų oro srovių atskyrimas, įrenginys kompaktiškas.

Rotaciniai rekuperatoriai
Optimalus sprendimas tiems atvejams, kai yra ypatingai svarbus įrenginio dydis ir reikalingas maksimalus energijos taupymas.
Savybės:
• Šilumos grąžinimas iki 85 %;
• Įrenginio sukimuisi reikalinga elektros energija;
• Tolygus sukimosi greičio reguliavimas, siekiant efektyviausio funkcionavimo.

Atskirų srautų rekuperatoriai
Paprastai naudojami ten, kur yra dideli šilumos, kvapų išsiskyrimai patalpose, norint panaudoti efektyviau šilumos energiją.
Savybės:
• Šilumos grąžinimas iki 75 %;
• Padavimo ir ištraukimo ventiliatorių apsukas galima valdyti nepriklausomai viena nuo kito ir,  jei reikia, sukurti patalpoje viršslėgį ar atvirkščiai;
• mažiausias jautrumas žemoms temperatūroms (veikia iki -30 °C temperatūros);
• galimybė pastatyti padavimo įrenginį labai dideliu atstumu nuo ištraukimo įrenginio.

Rekuperacinę vėdinimo sistemą sudaro:

  • izoliuoti oro paėmimo ir ištraukimo vamzdžiai;
  • ortakių sistema, kuria oras tiekiamas į patalpas ir šalinamas iš jų;
  • oro sklendės, kurios reguliuoja oro srautą;
  • triukšmo slopintuvai, kurie neleidžia sklisti triukšmui iš vėdinimo įrenginio;
  • difuzoriai ir grotelės, per kuriuos oras patenka iš ortakių į patalpą arba yra šalinamas iš jos;
  • vėdinimo įrenginys, kurį sudaro: oro filtrai, šildytuvas, rekuperatorius (šilumokaitis), oro apylankos sklendė, varikliai;
  • valdymo pultelis, kuriame vartotojas gali stebėti ir reguliuoti vėdinimo įrenginio procesus.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis rekuperatorių:

  • Rekuperatoriaus efektyvumo koeficientas. Priklausomai nuo rekuperatoriaus tipo, koeficientai gali labai skirtis;
  • Rekuperatorių skleidžiamas garsas neturi viršyti normų, naktį neturi trukdyti miegoti;
  • Ekonomiškas su minimaliomis energijos sąnaudomis;
  • Oro pašildymo šaltinis: elektra, karštas vanduo ir t.t.