Įvairūs santechnikos darbai reikalauja didelės patirties, ir žinių, todėl patariame rinktis tik kvalifikuotus meistrus. Namo kanalizacijos sistemą apima atliekų vamzdžiai, ventiliacijos vamzdžiai ir nuotekų surinkimo įrenginiai. Vandentiekio ir namų nuotekų valymo įrenginiai turi užtikrinti, kad vandentiekio sistema bus saugi ir tinkama ilgalaikiam naudojimui. Svarbu, kad santechnikos darbai nepažeistų esamos pastato konstrukcijos bei estetinės išvaizdos.

Priklausomai nuo namo dizaino, kanalizacijos įrengimas turi skirtingas charakteristikas, instaliavimo, medžiagų sąnaudas.
Atliekų bei ventiliacijos vamzdžiai paprastai yra tie patys vamzdžiai, jais nuotekos, garai ir dujos yra šalinamos iš sistemos. 100 – 110 mm diametro vertikalus vamzdis tarnauja kaip pagrindinis kelias šalinant atliekas, vandens garus ir dujas iš namų. Pagrindinis vamzdis taip pat veikia kaip surenkamų dujų ventiliacija. Nuotekų dujos turi blogą kvapą, gali sukelti sunkias ligas ir kai kuriais atvejais, gali būti sprogios. Esant šaltam orui, išeinančiose dujose yra vandens garų, todėl gali susiformuoti ledo sluoksnis, kuris pakankamai sustorėjęs gali uždaryti kamino ventiliaciją. Netinkamai atlikti santechnikos darbai gali paskatinti nuotekų dujų infiltraciją į namus. Stovai tiesiami atvirai sienomis, kolonomis arba paslėptai sienų vagose, šachtose, paliekant prieinamus revizijų dangtelius. Nuotekų stovai daromi vertikalūs. Prireikus pakeisti stovo vietą, jame galima įmontuoti atotrauką ar gulsčiąją dalį. Kai dėl didelio nuotekų debito į stovą gali nebepatekti oro, įrengiamas papildomas vėdinimo stovas. Prie vėdinimo stovo sanitariniai prietaisai nejungiami. Abu stovai sujungiami kas antrame aukšte, apačioje – po žemiausiu nuotaku, viršuje – aukščiau revizijos ar sanitarinio prietaiso viršaus, įžambiuoju trišakiu su aukštyn nukreipta atšaka. Stovai prie išvadų arba gulsčiųjų dalių jungiami, atsižvelgiant i pastato aukštį taip, kad skystis, keisdamas tekėjimo kryptį iš vertikalios į horizontalią, nesudarytų patvankos, trukdančios įtekėti nuotekoms iš sanitarinių prietaisų bei kitų įlajų, įrengtų aukšte virš išvado ar gulsčiosios dalies.

Buitinių nuotekų šalintuvų nuotakai tiesiami virš grindų arba palubėje. Tiesimo pobūdis priklauso nuo sanitarinio prietaiso tipo, jo įrengimo vietos ir galimybių išlaikyti reikiamą nuolydį. Visi santechnikos darbai atliekami atsižvelgiant į pastato konstrukciją bei sanitarinių prietaisų išsidėstymą. Plautuvių ir praustuvų nuotakų, tiesiamų virš grindų, ašis daroma 80- 100 mm aukščiau grindų. Palubės nuotakai montuojami kiek galima arčiau lubų. Nuotakai su stovais virš grindų jungiami įvairiais trišakiais, keturšakiais, šakočiais, rinktuvais; palubėje, rūsyje ar techniniame aukšte – tik įžambiniais trišakiais ar keturšakiais.

Prie kiekvieno buitinio sanitarinio prietaiso ir prie kiekvienos gamybinių nuotekų įlajos reikia primontuoti hidraulinę užtvarą, jeigu jos nėra jų konstrukcijoje. Santechnikos darbai atliekami taip, kad prireikus būtų paprasta remontuoti. Nuotekos iš žemiau patvinimo lygio įrengtų įlajų turi būti šalinamos keltuvais arba, išimtinais atvejais, per automatinius ištvinimo saugos įtaisus.

Pastato kanalizacijos įrengimas turi būti toks, kad oro slėgio svyravimai, atsirandantys krintant nuotekoms stovuose, nepažeistų hidraulinių užtvarų ir neleistų nuotakyno dujoms prasiskverbti į patalpas. Oro slėgio svyravimams išlyginti gali būti įrengiami orlaidžiai, vėdinimo vamzdžiai, vėdinimo stovai. Pagal tai, kaip sulyginamas oro slėgis nuotakyne ir aplinkoje tam, kad į pastatą neprasiskverbtų nuotakyno dujų, pastato nuotakynas turi būti: su oro įleidimu į stovus pro vėdinamąsias dalis arba orlaidžius; su oro įleidimu į nuotakyną pro vėdinimo stovus arba vėdinimo vamzdžius, sujungtus su vėdinamosiomis dalimis arba orlaidžiais. Įlajų nuotakai gali būti vėdinami vamzdžiais ar orlaidžiais arba nevėdinami. Svarbu, kad vienos įlajos nuotekos nepertekėtų į kitą įlają. Santechnikos darbai atliekami remiantis Lietuvoje galiojančiu STR (Statybos techninis reglamentas).

Pastato kanalizacijos įrengimas turi būti toks, kad būtų lengvai prieinamos valymo angos, sandariai uždaromos dangčiais. Šios angos turi būti tose vietose, kur nuotakynas šakojasi arba keičia kryptį. Prieinamose vamzdyno vietose įrengiamos revizijos, neprieinamose – pravalos su prieinamoje vietoje įrengtais dangčiais; pravalos gali būti padarytos ir nuotakų pradžioje. Buitiniams nuotakynui valyti stovuose, 1,0 m virš grindų, bet nemažiau kaip 0,15 m virš tame aukšte prijungtos įlajos viršaus, įrengiamos revizijos.

Išvadų ir pastato pamatų sankirtos įrengiamos taip, kad konstrukcija nepažeistų vamzdyno. Išvadas žemiau surenkamųjų pamatų pagrindo tiesiamas dėkle. Išvadai ir nuotakai, tiesiami lygiagrečiai su negiliais pastatų pamatais, turi būti atitraukti nuo jų įvertinant grunto byrėjimo kampą. Lauke tiesiama išvado dalis turi būti įgilinama ne mažiau kaip 0,7 m. Kai nuotekos šaltos, išvadas, kad neužšaltų, įklojamas taip giliai, kad jo viršus išsikištų ne daugiau kaip 0,3 m virš grunto įšalo gylio.

Stovai prie išvadų jungiami taip, kad skystis sklandžiai pakeistų tekėjimo kryptį iš vertikalios į horizontalią: jungiami – trišakiais, o alkūnės atlankos turi būti lėkšti. Prie kiemo nuotakyno išvadai jungiami taip, kad vandens tekėjimo kryptis pakistų ne didesniu nei 90o kampu. Bet kuriuo kampu jie gali būti jungiami kritimo šuliniuose. Atviras nuotekų kritimas į šulinius leidžiamas, kai aukštis ne didesnis kaip 0,3 m; kai kritimo aukštis didesnis, įrengiamas kritimo stovas, kurio skersmuo ne mažesnis už išvado skersmenį, o jo viršuje įrengiama pravala. Santechnikos darbai geriausiai atliekami kvalifikuotų specialistų, taip išvengiama sistemos gedimų ir užtikrinamas ilgaamžiškumas.